Publikacijos

Raimonda Radvilavičienė / J. Suslavičiūtės nuotr.

LRT.lt

Raimondos Radvilavičienės verslo kūrimo istorija prasidėjo ne nuo darbuotojų priėmimo ar verslo auginimo, bet nuo daugybę dešimtmečių trukusios gamybos ir nuostolių augimo stabdymo ir virš šešiasdešimties darbuotojų atleidimo. „Alytaus keramikai“, kurios direktorė ji buvo, grėsė bankrotas, o gamykla buvo pasenusi, plytų gamyba nuostolinga. 

Neįtikėtiną istoriją, kaip jai visgi pavyko išsaugoti skolose skendinčią įmonę ir dar sukurti savo prekių ženklą, Raimonda yra pasakojusi ir LRT.lt. Šiame interviu verslininkė dalijasi, kaip kliovėsi ne verslo strategijomis, o intuicija, ir kaip jai bei jos verslui sekasi šiandien.

– Raimonda, Jūsų ir asmeninėje, ir verslo kūrimo kelionėje – itin daug sprendimų, padiktuotų būtent intuicijos. Galėtumėte kelis papasakoti?

– Pamenu, buvo labai sunki situacija „Alytaus keramikos“ gamykloje, kai plytų gamybą teko stabdyti visam laikui, o molio tinkas tebuvo tik idėja. Visais būdais stengėmės išlaikyti įmonę ir išvengti bankroto. Pamenu, buvo situacija, kai atrodė, kad dabar jau viskas – įmonę teks uždaryti.

Jausdama didžiulį nusivylimą ir daug dvejonių, išėjau į plytinės kiemą pasivaikščioti, pagalvoti ir netikėtai, visai po savo kojomis ant žemės pamačiau mūsų logotipo fragmentus. Paties produkto dar nebuvo, bet logotipą jau buvome sukūrę. Priėmiau tai kaip ženklą, kad turiu likti ir tęsti tai, ką darau. Tą pačią dieną radau sprendimus, kaip grąžinti skolas ir toliau kurti molio tinko projektą.

Visai naują verslą be didelių papildomų investicijų aš pradėjau kurti kitų žmonių įmonėje – „Alytaus keramikoje“, kurioje situacija buvo labai slogi, o mano mintys buvo ne apie pelno auginimą, bet apie kasdienių nuostolių mažinimą. Nepaisant visko, jei nebūčiau atsidūrusi būtent toje griūvančioje bendrovėje, niekada nebūčiau sukūrusi „Mr. Clay“ prekės ženklo. Visgi pradžia buvo labai sunki – be patirties, be finansų, be personalo ir be klientų, nes paklausos tokiam produktui kaip molio tinkas praktiškai nebuvo, niekas išvis nežinojo, kas tai yra, nebuvo ir meistrų.

Kad ir kaip tikėjau naujai sukurtu produktu, kelerius pirmus projekto kūrimo metus jaučiau, kad esame stagnacijoje, tas jausmas buvo labai sunkus. Kad ir kaip baisu buvo, giliai širdyje jaučiau, kad turiu priimti sprendimą, kuris inicijuos pokytį – arba labai gerą, arba atvirkščiai, parodysiantį, kad molio tinkui vietos rinkoje nėra, o aš dar nesu pasiruošusi auginti ir valdyti verslo. Bet tai vis tiek bus pokytis, kurio man tuo metu be galo reikėjo.

Taigi proveržis įmonėje įvyko, kai po ne vienų metų svarstymų galiausiai leidau sau paklausyti savęs ir paprašiau „Alytaus keramikos“ akcininkų parduoti man mano sukurtą verslą, kurį perkėliau į visai kitą įmonę ir atskyriau nuo „Alytaus keramikos“. Visada liksiu jiems dėkinga, nes tai tikrai buvo vienas geriausių mano sprendimų, išlaisvinęs kažkokią vidinę energiją ir leidęs verslą jau kitais metais užauginti dvigubai.

O iš šviežiausių situacijų – šiuo metu turime naują, labai gražios šiltai baltos spalvos molio tinko mišinį su šviesaus smėlio užpildu, kuris duoda papildomo žavesio galutiniam sienų vaizdui ir aš tiesiog intuityviai jaučiu, kad šis mišinys bus labai sėkmingas. Mano kolega klausė, o tai kokia šio produkto strategija? Aš strategijų neturiu, tiesiog man tai neveikia. Intuityviai pajutau, kad tokio mišinio reikia, jį ilgai testavau ir kas jį pabandė tik patvirtina mano nuojautą.

– Ir tai – tik kelios iš daugybės istorijų, apie kurias labai įdomiai ir įtraukiančiai pasakojate konferencijose, žiniasklaidai, renginiuose – kaip tokį nestandartinį veikimo būdą versle priima aplinka, kiti verslo pasaulio atstovai?

– Galbūt man ir nepavyktų veikti standartiškai, nes ir mano verslo kūrimo istorija, jos aplinkybės tikrai netipiškos. O gal aš tiesiog tokia asmenybė – jei viskas būtų vienoda, rutiniška, man greitai pasidarytų nuobodu.

Iki kol nepasiekėme geresnių rezultatų, labai atvirai šiomis istorijomis nesidalydavau, galvodama, kad pirma turi pavykti. Viduje visuomet tikėjau, kad pavyks. Pasitikiu savo matymu, todėl kai užsibrėžiu, darau iki galo. Nežinau, iš kur ta mano valia, pasiryžimas – šiaip man trūksta nemažai kompetencijų, bet išeitis ir atsakymus visada randu.

Su neigiamu aplinkos požiūriu nesu susidūrusi, galbūt jis manęs tiesiog nepasiekė. Na, o pastaraisiais metais jaučiu labai daug palaikymo, paskatinimo, gerų žodžių iš išorės. Gavome ir „Verslo geno“ apdovanojimą.

– Esu girdėjusi, kad ir žmonės į Jūsų įmonę patenka nestandartiškai.

– Nesu rinkusis darbuotojų, rengusi atrankų – jie vienaip ar kitaip patys mane susiranda, susisiekia, sakydami, kad norėtų dirbti kartu. Ir visi labai geru laiku atsirasdavo. Pati pirmoji darbuotoja atėjo supainiojusi adresą – ji ketino eiti į pokalbį dėl darbo keramikos dirbtuvėse, esančiose kitoje gatvės pusėje, bet atėjusi pas mus taip čia ir liko (šypsosi). Nuostabiausia, kad didelės kaitos, kuri būdinga ne vienai šiuolaikinei įmonei, – irgi nėra. Čia susirinko molio gerbėjai, labai tikintys mūsų kuriamu produktu, norintys matyti, kaip jis augs, būti šios kelionės dalimi. Taip pat pas mus dirba ir keturi buvę plytinės darbuotojai, kurie įmonėje dirbo dešimtmečius.

– Tikriausiai pats produktas – molio tinkas – taip pat yra svarbi Jūsų augimo, sėkmės istorijos dalis. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi sveikesnius aplinkai ir sau produktus. Ar ši tendencija turi įtakos, kaip manote? Kaip molį apibūdintumėte kaip medžiagą?

– Štai visai neseniai gavome informaciją, kad viena airių kompanija atliko tyrimą apie natūralių tinkų rinką ir išskyrė trylika kompanijų iš viso pasaulio: tarp jų paminėjo ir mus. Nuostabu, kad mūsų dar maža, auganti kompanija jau paliko pėdsaką pasauliniame kontekste, jog mus mato, atranda.

Be abejo, natūralių medžiagų poreikis tik augs: žmonės tampa vis sąmoningesni. Buvo laikas, kai žmonės rinkosi molį, nes nieko kito neturėjo. Vėliau mus pasiekė didžiulė pasiūla ir išbandėme daugybę sintetinių medžiagų. Tačiau šiandien, vis labiau vertindami savo sveikatą, namų aplinką, vėl gręžiamės į tai, kas natūralu.

Džiaugiamės, kad kartu su natūralumu mums pavyko pasiekti ir estetiką. Iš tiesų yra didelė vertė turėti molio tinką namuose, nes sienos užima patį didžiausią plotą namuose, o produktas yra be jokių lakiųjų organinių junginių. Nors medžiaga yra natūrali, ji gali išlikti estetiška ilgą laiką, svarbiausia klausyti mūsų rekomendacijų priežiūros ir valymo klausimais. Turime klientų, kurie molio tinką atsinaujina po aštuonerių metų ir ne dėl to, kad nusidėvėjo, o dėl to, kad norėjosi spalvą pasikeisti. Be abejo daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Molio tinkas plačiai naudojamas ir komercinėse erdvėse, ten kur yra poreikis gali būti papildomai lakuojamas. Taigi produktas gali tenkinti įvairius klientų poreikius.

Didelis privalumas, kad dirbti su molio tinku ne tik nesunku, bet ir saugu, nereikia jokių specialių apsaugų ir gali tą pačią naktį miegoti ką tik ištinkuotame kambaryje. Ne vieni klientai savo namus yra nusitinkavę ir patys. Daug laiko skiriame mokymams, kad pavyktų visiems.

– Ar šiuo metu Jums, augančio verslo savininkei, pavyksta atsitraukti nuo darbų? Kaip Jūs ilsitės?

– Pastaruoju metu esu ypač panirusi į savo veiklą: pagaliau esame verslas, kuris dirba pelningai. Tik gaila, kad tai įnešė ne ramybės ir lengvumo, kaip tikėjausi, o dar daugiau iššūkių. Mano pačios iššūkis dabar yra išmokti būti šioje verslo augimo stadijoje. Turėjau įsivaizdavimą, kad pasieksime vieną ar kitą rezultatą, galėsime atsipūsti, tačiau kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Daugiau klientų, partnerių, įsipareigojimų, idėjų ir t. t.

Taigi šiuo metu gyvenu savo veikla, be galo tikiu tuo, ką darau. Pati jaučiu, kad kai pradedu kalbėti apie molio tinką mano akys dega. Vis dėlto tikrai nesu darboholikė ir norėčiau mokėti tiesiog nieko neveikti, daugiau laiko skirti poilsiui. Ką darau dėl savęs – sąžiningai sportuoju, kad gerai jausčiausi. Šiltuoju vasaros metu mėgstu važinėti riedučiais. O šiaip turiu paprastų svajonių, norėčiau niekur neskubant pasivaikščioti Kauno gatvėmis, užsukti į mažas parduotuves, pasižiūrėti, kuo ten prekiauja, arba nuvažiuoti į biblioteką – man labai patinka knygų kvapas.

https://rb.gy/akjoqs