Kokią strategiją renkamės – augimo ar išgyvenimo?
- Titulinis
- Klubai
- GILU klubas
- Sesijos
- Kokią strategiją renkamės – augimo ar išgyvenimo?
Susitikime kalbėjomės, klausėmės ir diskutavome apie stiprų mąstymą ir tai, kas nulemia, kokią strategiją renkamės – augimo ar išgyvenimo? Kur labiausiai krypsta mūsų dėmesys: į praeitį, dabartį ar ateitį? Kaip išlaikyti sąmoningą žvilgsnį į save ir tapti atsparesniais chaotiškai išorės įtakai?
Klausėmės trijų skirtingų sričių intelektualų: atminties kultūros tyrinėtojo dr. Eugenijaus Žmuidos, neuromokslininkės dr. Ramunės Dirvanskienės ir filosofo dr. Kęsto Kirtiklio. Pasitelkdami ontopsichologijos metodus, analizavome konkrečius atvejus, dalijomės mūsų pačių patirtimis.
Nuotraukos - R. Verseckaitės
- Gyvenimas yra ne tai, ką mes išgyvename, o tai, ką atsimename (G. Garcia Marquez).
- Atmintis yra neįmanoma be sociumo – jei negyventume visuomenėje, neturėtume atminties.
- Kaskart, ištraukdami iš atminties prisiminimą, jį šiek tiek pakeičiame.
- Ilgalaikio streso pasekmės veikia mūsų atmintį, kognityvines funkcijas, fizinę ir psichinę sveikatą. Svarbu atskirti, ar patiriame ilgalaikį, ar trumpalaikį stresą.
- Vienas iš terapinės kultūros bruožų – visas turinys, veiklos turi padėti pasijausti geriau.
- Stoikams idealus žmogus yra tas, kuris į viską gyvenime reaguoja ramiai.