Edukaciniai tekstai

Asociatyvi nuotr.

Kaip įveikti nuoskaudą ir atsikratyti primesto kaltės jausmo? Pirmiausia – juos atpažinti.

Kaltė (lot. Culpa) reiškia smūgį, sužeidimą; tai, kas suteikia skausmo, kas griauna. Primestas kaltės jausmas – tai impulsas, iškreipiantis ir klaidinantis mūsų prigimtį. Jis neleidžia laisvai, subjektyviai vertinti faktų, sukelia neužtikrintumo ir baimės būseną. Tuomet jaučiamės nereikšmingi ir blogesni už kitus. Tai tapatybės krizė. Ją lydi savęs nesupratimas, nepažinimas. Žmogus tarsi sutinka su tuo, kad kiti turi teisę reikalauti iš jo tai, ko jie nori. Svarbu suprasti, kad dažnai šis jausmas kyla iš aplinkos stereotipų. Pvz. kaltės jausmas, kad per mažai laiko praleidžiu su vaiku, kyla iš stereotipo, kad visuomet privalau būti su vaiku. Jaučiuosi kalta(s), kai to nedarau, kai per mažai darau arba kai tai darau per prievartą.

Už nuoskaudos slypi psichologinė agresija: noriu, kad kitas elgtųsi pagal mano vaizdinį. Tačiau kiekvienas žmogus yra autonomiškas, individualus ir turi laisvą valią rinktis, todėl negalime reikalauti, kad jis elgtųsi pagal mūsų įsivaizdavimą.

Kaip išeiti iš nuoskaudos būsenos?

1. Pripažinti sau, kad tuo momentu, kai jaučiu nuoskaudą, esu agresorius, o ne auka. Tai nėra lengva padaryti, nes, dažniausiai, galvojame, kad esame labai pozityvūs, ir jokiu būdu nepripažįstame, kad elgiamės agresyviai.

2. Pripažinti sau, kad kitas žmogus turi teisę elgtis taip, kaip jis nori.

3. Pasikalbėti su žmogumi, kurio elgesys mums nepatinka, ne iš jėgos pozicijos, o kviečiant empatiškai pajausti situaciją, pamatyti ją mūsų akimis. Jei kito žmogaus elgsena nesikeičia, neturėtume „įkristi“ į nuoskaudos būseną, situaciją reikėtų „paleisti“.

Atpažinti kaltės ir nuoskaudos jausmus yra labai svarbu siekiant geros savijautos ir asmeninio tobulėjimo. Suprasdami šių jausmų priežastis ir padarinius, prisiimdami atsakomybę už savo emocinę būseną, tampame sąmoningesni ir psichologiškai brandesni.

Ištrauka iš Rasos Baltės Balčiūnienės lyderystės mokymų programos