Edukaciniai tekstai

Asociatyvi nuotr.

Mėgstame pasigirti, kad esame darbšti tauta. Iš tikrųjų, taip ir yra: kasdien vykstame į darbą, savaitgalį darbuojamės sode - darbas, darbas, darbas... Tačiau, ar atsinešame iš savo šeimos kokius nors laisvalaikio įgūdžius, tradicijas? Tenka konstatuoti, kad laisvo laiko kultūros nebuvimas arba nesupratimas, kam tas laisvas laikas žmogui reikalingas, yra nemenka kultūrinė spraga.

Dar Švietimo epochoje pastebėta, kad žmogus, skiriantis laiko knygoms, muzikai, menui tampa kitoks nei tas, kuris dirba be poilsio dienų. Atrodė – paprasta: duokime žmonėms laisvo laiko ir visuomenė tobulės, žmonės turės tam galimybę. Tačiau XXI a. tenka su dideliu gailesčiu konstatuoti, kad taip neatsitiko: šiandien tikrai turime daug laisvo laiko, bet kaip jį leidžiame? Televizorius ir traškučiai? Laisvalaikio industrija siūlo pramogas ir prasiblaškymus, kuria gyvenimo būdo madas ir šablonus – ką veikti, kur važiuoti, kuo užsiimti, kad atsijungtume nuo darbo, o pirmadienį vėl dirbtume toliau. Tik užklupusi kokia nors pandemija su karantinu priverčia susimąstyti apie laisvo laiko kokybę ir vertę.

Jeigu norime suprasti laisvo laiko, kaip gyvenimo reiškinio, prasmę, matyt svarbu suvokti, ką reiškia žodžiai laisvas ir laikas. Laisvas reiškia „be ribų“, o laikas yra tai, kas prilaiko, kas neduoda būti visiškai laisvam. Žiūrint filosofiškai, laikas tarsi užrakina žmogų kažkokiam periodui šioje žemėje. Ta žodžių priešprieša, kuri, iš pirmo žvilgsnio, atrodo keista, apnuogina gilesnius dalykus: galbūt žmogus, apskritai, neturi laisvo laiko - tik tiek, kiek jam duota gyvenime, ir jo užduotis – tą laiką pragyventi pilnai: patirti, kurti, realizuoti, kitaip tariant - veikti. Galbūt tas laisvo laiko supratimas kaip „nieko neveikimas“ yra tik iliuzija, nes tokios prabangos mes tiesiog neturime? Todėl laikas, kai nedirbame, kai neturime įsipareigojimų kitiems, taip pat turi būti į kažką „verčiamas“ - vertingas.

Matyt, frazė „laisvai leisti laiką“ tėra sinonimas frazei „tuščiai leisti laiką“. Visai kitas dalykas – leisti laiką savo vidinei laisvei realizuoti, nes tuomet tu augini ir stiprini save iš vidaus, atskleidi save, sukaupi energijos savęs teigimui. Tas vidinis potencialas – beribis, svarbu tik suprasti, ar aplinka, kurioje esi, skatina teigti save, ar priešingai - apriboja ir gniuždo.

Savęs teigimas yra asmeninis indėlis į viso pasaulio, visos žmonijos bendrą vystymąsi. Tas teigimas reiškia, kad įneši kažką savo - energijos, talento, gebėjimų.

Tokie pamąstymai apie laisvą laiką leidžia kitaip pažvelgti į savo gyvenimą, nes pokyčiai, kurie vyksta už lango, reiškia, kad teks kitaip jį organizuoti.

Ištrauka iš tinklalaidės „Tikrosios žodžių reikšmės“ (Rasa Baltė Balčiūnienė ir Vilius Adomaitis)