Edukaciniai tekstai

Nuotr. autorius - Povilas Antanavičius

Humanistinė psichologija teigia, kad, nežiūrint visų civilizacijos pasiekimų, žmonės kaip kentėjo, taip ir tebekenčia: psichologinių problemų daugėja, jos gilėja, nors gyventi, technologinio progreso dėka, šiandien yra kur kas lengviau nei anksčiau. Kančia suprantama kaip bloga vidinė savijauta. Jos priežastis - egzistencinis susiskaldymas, kurį kiekvienas esame patyrę: mąstau vienaip, jaučiu kitaip, elgiuosi trečiaip. Būties psichologija pabrėžia, kad vidinės vienovės nebuvimas yra pagrindinė žmogaus problema, iš kurios kyla visos kitos problemos.

Išeiti iš to egzistencinio susiskaldymo yra gana sudėtinga. Viena vertus, mes atsinešame tam tikrą situaciją iš savo šeimos, kurioje buvome auklėjami, visokiausių vaikystės išgyvenimų patirtis. Kita vertus, jaučiame nuolatinį visuomenės spaudimą - normų, tvarkų, madų...

Ką daryti, kad vidinio susiskaldymo būtų mažiau?

Pirmiausia, į sociumą - terpę, kurioje esi - reikėtų išmokti žvelgti tarsi „iš paukščio skrydžio“: matyti tai, kas vyksta iš tikrųjų, o ne klausytis tik to, ką žmonės šneka, nes kalbos, dažniausiai, neatitinka realybės.

Antra – jausti aplinką, būti visu kūnu ten, kur dalyvauji ir veiki. Žmogus labai dažnai gyvena ne tikrovėje, o savo galvoje, todėl ir rezultatai - ne tokie, kokių norėtų. O juk, pirmiausia, aš esu, ir tik tada mano sąmonė atspindi veiksmą, kurį vėliau reflektuoju. Kai daug laiko praleidžiame minčių labirintuose, prarandame momento atspindį - nepastebime, nepajaučiame, neišgirstame begalės dalykų. Ignoruojame tai, kas vyksta čia ir dabar, nes gyvename minčių pasaulyje: kas būtų, jeigu būtų... Taip ir prarandame savo vidinę vienovę.

Dabar daug šnekama apie įvairiausius dvasinio tobulėjimo kelius, taip rizikuojant dar labiau atitrūkti nuo realybės. Būties psichologija apie dvasinį tobulėjimą nekalba. Jos tikslas – sugrąžinti žmogų į pirminį tašką, ryšį su tikrove. O tobulėjimas per saviraišką, per projektus, per sumanymus reikšis.

Kiekvieno iš mūsų „koordinatė“ yra absoliučiai unikali. Tas unikalumas pasireiškia tada, kai esu sąmoningas ten, kur esu. Esmė – jausti tą savo koordinatę, būti subjektu. Veiksmo šaltinis yra manyje: aš išreiškiu ketinimą, aš veikiu. Tai centras, iš kurio formuojasi mano tikrovė. Jeigu to nedarysiu, kaipmat atsiras žmonių, kuriems mano energijos resurso prireiks. Jei nesu subjektas, tapsiu kažkieno objektu. Todėl klausimas, į kurį turėtume sau atsakyti: „Aš gyvenu ar mane gyvena?“.

Subjektiškumas yra tarsi apskritimo taškas, kurio atžvilgiu aš matuoju. O matuoti reikia tam, kad rezultatas, kurio siekiu, būtų kuo tikslesnis. Ir jeigu mano apskritime yra daugiau taškų - aplinkos nuomonė, socialinis vaidmuo ir pan., - kieno atžvilgiu aš matuosiu? Tai ir yra egzistencinis susiskaldymas.

Subjektiškumas yra savo atsakomybės suvokimas. Būti atsakingu už savo tikrovę, reiškia būti atsakingu ir už savo klaidas. Esu šimtaprocentinis savo gyvenimo šeimininkas.

Žmogus, kažkuria prasme, yra panašus į fraktalą gamtoje: yra kažkokia bazinė forma, kažkoks tapatumas, kažkoks talentas, potencialas, specifiškumas. Ir kaip gamtos grožis gimsta iš to atsikartojimo principo, taip, matyt, vyksta ir žmogaus savirealizacija: svarbu atrasti tą pirminį savo principą ir įvairiausiose gyvenimo situacijose jį pritaikyti, realizuoti, kartoti. Štai toks geometrinis paprastumas, esmės suvokimas - atrask save ir tiražuok. Tai savotiškai pagrindžia subjektiškumo svarbą: žmogus, nebūdamas subjektu, negali gerai jaustis, nes tada jis nerealizuoja savo prigimties. Jo veikla kertasi su baziniais energetiniais dėsniais, kurie egzistuoja pasaulyje. Tos fraktalinės struktūros reiškia, kad gamtoje energija teka tam tikrais maršrutais, formuojasi tam tikrais principais, yra tam tikra logika, o ne chaosas. Taigi mes, būdami gamtos dalimi, ko gero, turime atitikti šią bendrąją tvarką.  Turime suvokti, kad  matuoti galima ne vien tik socialiniais kriterijais, nuomonėmis ar kultūriniais stereotipais. Kitaip ir toliau judėsime egzistencinio susiskaldymo keliu.

Ištrauka iš Rasos Baltės Balčiūnienės lyderystės mokymų programos (lektoriai - Vilius Adomaitis ir Rasa Baltė Balčiūnienė)