Edukaciniai tekstai

ChatGPT: ar galima atšaukti žmogų?

2023 04 06



T. E. Wibowo / Batikos paveikslas


Filosofo A. Baumeisterio įžvalgos
(ištraukos iš „Laisvės radijo“ laidos „Archeologija“) 

Pokalbių roboto „ChatGPT“ atsiradimas 2022 metų pabaigoje tapo tikra sensacija. Algoritmas pateikia atsakymus į sudėtingus klausimus, rašo referatus ir straipsnius, programuoja, kuria muziką. Manoma, kad jis gali palikti be darbo analitikus, juristus, dėstytojus, žurnalistus. Ar gali pokalbių robotas (angl. chatbot) pakeisti arba „atšaukti“ žmogų? Ir kas, apskritai, yra žmogus? 

Andrii Baumeister
 
Manau, kad programa vis tobulės, ir ateityje ChatGPT atsakinės į klausimus geriau nei vidutinis studentas ar net vidutinis profesorius, pvz. humanitarinėje srityje. Čia mes pralaimėsime programai. Tuomet kils išsilavinimo klausimas: kaip perduoti žmonėms žinias – filosofijos, istorijos, literatūrologijos? Mes būsime priversti ieškoti kitų kelių - kitaip mąstyti, tyrinėti, formuluoti klausimus. Prasidės įdomus žaidimas, ir sunku prognozuoti, kaip jis pasibaigs žmogui. (...)
 
Man atrodo, kad jau dabar žaidžiame žaidimą keldami sau kartelę. Prakalbome apie naujus mokymo būdus, kritinį mąstymą, tačiau reikia turėti galvoje, kad tai skirta nedidelei daliai žmonių, kaip ir visais laikais. Keldami kartelę, mes reikalausime vieni iš kitų vis daugiau originalumo, analitinio mąstymo, bet juk paraleliai - socialiniuose tinkluose, komunikacinėse grupėse - bendras kultūros lygis krenta. Galbūt esu pernelyg didelis pesimistas, bet aš nematau, kad žmonių analitiniai gebėjimai stiprėtų, kad šiandien turime pakankamą kritinę masę mąstančių žmonių. Manau, kad mes tam nesame pasirengę. ChatGPT mus ruošia superelitarinei civilizacijai, kur paprastas, vidutinis žmogus turėtų gebėti „iššokti aukščiau savo galvos“. Tai labai rimta sociologinė, istorinė problema. Visi turėtų būti genijai, visi turėtų kritiškai mąstyti, tačiau biologiškai, fiziologiškai tai neįmanoma. (...)

Žmogaus evoliucijos ir progreso prasme, pokalbių robotas „ChatGPT“ yra naujas etapas. Darbas, darbo rinka, darbo vietos iki šiol buvo svarbi žmogaus vystymosi ir motyvacijos dalis, atlygis už pastangas, kūrybą. Superprogramos skaudžiai palies darbo rinką - didelė dalis žmonių taps nereikalingi. Turėsime tris kryptis: nedidelę kūrybininkų grupę, protingas mašinas ir nekūrybiškų žmonių daugumą. Iškils rimta užduotis, kaip juos užimti ir motyvuoti, kaip organizuoti jiems laisvalaikį, nes ateitis priklausys ne darbui, o laisvalaikiui. Ar mes pasirengę jiems sukurti kokybišką, prasmingą laisvalaikį? Man tai atrodo labai rimtas civilizacinis klausimas. (...) Ką reikės daryti su žmonėmis, kurie praras darbus, o kitų darbų tiesiog nebus, nes juos atliks mašinos? Tai ir motyvacijos, ir socialinės erdvės organizavimo klausimas. (...) Tai ir naujų socialinių klasių bei turtinių grupių – kūrybinių ir nekūrybinių – klausimas. Ir nors aš savo studentams visada sakau, kad kiekvienas žmogus turi kūrybinį pradą, mėginu būti įkvėpėju, pabėždamas, kad kiekviename iš mūsų gyvena genijus, realybė yra tokia, kad daugybei jų tenka ieškoti realizacijos būdų. (...) O jeigu žmogus tik žais dirbtinio intelekto sukurtus kompiuterinius žaidimus, jo kognityviniai gebėjimai pradės nykti. Prasidės sunkiai įsivaizduojamos mentalinės pandemijos. (...)

Ir, vis dėlto, žmogus užduoda klausimus algoritmui, o ne atvirkščiai. ChatGPT į juos atsakinėja. Žmogui būdingas gebėjimas formuluoti, originaliai mąstyti, tačiau, kur yra tas grūdas, iš kurio gimsta žmogiškosios kūrybos unikalumas? Tai sunku apibrėžti. Jeigu jūs nesate profesionalus muzikas, niekada negrojote pianinu ar smuiku, jums bus sunku atskirti meistrišką grojimą nuo vidutiniško. Tai gali padaryti tik išmanantis žmogus. Tuomet galime kelti klausimą: „Kokia yra muzikos meistriškumo formulė? Kokia yra tapybos meistriškumo formulė?“ (...) Mes atsiremiame į tam tikrus barjerus, kurie neaiškūs mums patiems. Kriterijai yra migloti ir paslaptingi.

Įdomu tai, kad žmogaus, apskritai, neįmanoma apibrėžti. Mes galime įvardinti, kas yra vilkas, elnias ar katinas – turime konkrečius, tik jiems būdingų bruožų ar elgesio aprašymus. O koks yra tipiškas žmogaus elgesys? Koks yra tipiškas žmogaus, kaip gyvos būtybės, ypatumas? Čia galime suklysti, nes žmogus yra kažkoks atviras projektas. Neišsemiamas. Tai - mįslė. Nenoriu pernelyg mistifikuoti, bet mes negalime apibrėžti, kas yra žmogus (...) Mūsų kognityviniai gebėjimai, daugeliu atveju, yra susiję ne tik su užduočių sprendimu ar efektyvumu, bet ir su tyrinėjimais, kontempliacija, apmąstymu. Smegenys turi ieškoti, klaidžioti, stebėti - tai dalis mums būdingų fundamentalių funkcijų, ir jos nėra susijusios su operacijomis. Mes sukuriame robotus-pagalbininkus užduotims spręsti, tačiau saulėtekio stebėjimas, meditacija, energetika, sėdint drauge prie židinio, taip pat yra žmogaus esaties dalis, o jiems algoritmų pritaikyti neįmanoma. Mes jaučiame vienas kitą, esame empatiški, mums būdingi estetiniai išgyvenimai - visa tai yra mūsų išsigelbėjimas. Mes - atviras projektas.

Visa laida: https://rb.gy/3ry6n