Edukaciniai tekstai

Marija Zamarytė / Stop kadras

Kūno intelektas - tai vidinė kūno logika, kuri, bet kokiomis aplinkybėmis, yra orientuota į homeostazę – darnos būseną. Tai reiškia, kad ligos, baimės, krizės atveju ta vidinė struktūra ieško optimaliausio būdo, kaip žmogaus organizmui atrasti vidinę tvarką, harmoniją. 

Mūsų kūnas, iš dalies, paklūsta protui: jeigu galvoje turime kažkokią idėją ar vaizdinį, kūnas seka iš paskos - jis išskiria hormonus, suaktyvina skrandžio ar seilių liaukų veiklą vos pagalvojus, pavyzdžiui, apie stiklinę citrinų sulčių. O juk tai nėra realybė, tik proto sukurtas vaizdinys! Jeigu ištikus realiai krizinei situacijai žmogus ieško sprendimo, kūnas gali jį padiktuoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu protas per daug nedominuoja ir nekontroliuoja - tuomet galime intuityviai nujausti atsakymus dar gerokai prieš protui suprantant visą situaciją. Kūnas jaučia ir duoda atsakymus: taip-ne, daryti-nedaryti, judėti-nejudėti. Taigi kūną galime naudoti kaip įrankį, instrumentą.

Kaip išgirsti, ką sako kūnas?

Man, pirmiausia, padeda savotiškas švaros ir skaidrumo jausmas - kūno lengvumas, takumas, jautrumas aplinkai. Jeigu tik jaučiu kokią nors taršą - limfos, skrandžio ar kitokius sutrikimus, - suprantu, kad kūnas bus užsiėmęs kitais dalykais, o ne mano kūrybinėmis vizijomis.

Antra - proto dominavimo prieš kūną laikinas minimizavimas. Meditacija ar panašios praktikos padeda laikinai „išjungti“ galvą ir pabėgti nuo minčių srauto - kai galvoje skaidru, galiu jausti visai kitus vidinius kriterijus ir parametrus.

Trečia - kūno kaip visumos girdėjimas. Dažniausiai kreipiame dėmesį tik į tą kūno vietą, kuri skauda, bet jeigu kūną jaučiame kaip visumą, tai ir savigydos procesai geriau vyksta, ir harmonija kūne jaučiama, ir intuicija, mano akimis žiūrint, daug stipriau veikia. Taigi man padeda „išfokusuotas“ dėmesys ir viso kūno girdėjimas.

Jeigu yra visi trys aukščiau paminėti elementai, tuomet kūnas siunčia tam tikrus signalus – per išsiplėtimo arba susitraukimo pojūtį. Išsiplėtimo jausmas – kai kūnas atsipalaiduoja ir tarsi išsiskleidžia, priimdamas tą potenciją, tą ateitį, apie kurią galvojame ar medituojame. Ir priešingas – atmetimo – signalas pasireiškia per susitraukimo, sunkumo jausmą skrandyje ar pilvo pačioje.

Manau, kad mūsų organizmas puikiai geba atrasti perteklinės energijos šaltinius veiksmams, kurie vestų mus į homeostazę. Reikia juo pasikliauti ir girdėti, kai sako: „Čia yra daug energijos, o čia – mažai“. Priimkite kūną kaip išmintį. Neatsitumkite jo. Kūnas nėra tik transporto priemonė protui. 

Ištrauka iš ŽR laidos „Ateities genas“: „Moterys antreprenerės: ar mokame naudotis kūno intelektu?“, ved. Rasa Baltė Balčiūnienė: https://www.gilu.media/tinklalaides