Edukaciniai tekstai

Laura Bojarskaitė / nuotr. Pijaus Gulbino

Mūsų atmintis ir prisiminimai yra mūsų identitetas. Tai puikiai iliustruoja atvejai, kai atmintis sutrinka: žmonės, patyrę galvos traumą ar susirgę amnezija, dažnai praranda savo identitetą. Tačiau, ar žinojote, kad kaskart mums kažką prisiminus, tas prisiminimas gali keistis ir, dažniausiai, pasikeičia? Esmė ta, kad prisiminimą koduojantys neuroniniai tinklai tampa imlūs pasikeitimui. Kol to konkretaus prisiminimo nenaudojame, kol jis mūsų atmintyje yra padėtas, kaip porceliano indas spintoje, jis yra saugus. Bet kai tik iš tos „spintos“ išsitraukiame, jis iškart tampa pažeidžiamas. Kaskart atgaminus prisiminimą, tinklas tampa jautrus pokyčiui. Ir jeigu tam sukuriamos sąlygos, prisiminimą galima pakeisti, pastiprinti ar net ištrinti.

Čia kalbu apie autobiografinius-epizodinius prisiminimus, o ne motorinę atmintį (grojimas muzikos instrumentu, šokiai ir pan.) ar semantinę atmintį (pvz., žemė sukasi aplink saulę). Pažeidžiamiausi yra seni autobiografiniai-epizodiniai prisiminimai, kuriuos mes esame jau daug kartų prisiminę. Prisiminti - tarsi ištraukti iš šaldiklio porciją ledų. Pabuvę kambario temperatūroje (kol prisiminimas aktyvus), jie kiek aptirpsta. Kai nebegalvojame, jie tarsi vėl padedami į šaldiklį. Kitą kartą prisiminę, vėl ištraukiame, ir jie vėl aptirpsta – taip vyksta pokytis. Kai prisiminimo neuroninis kelias pasikeičia, gali pasikeisti ir pati jo prasmė:

Per Kalėdas brolis pametė žaislą - Per Velykas brolis pametė žaislą - Per Velykas aš pamečiau žaislą.

Atmintis panaši ne į vaizdo įrašą, o į žaidimą „sugedęs telefonas“. Kaskart atsiminus tą patį įvykį, prisimenamas ne pradinis, o paskutinis to įvykio atsiminimas. Prisiminimo metu gauta nauja informacija gali vienaip ar kitaip pakreipti prisiminimą. Ir tuomet, kiekvieną kartą vėl prisiminus, jis taps vis mažiau ir mažiau tikslus, kol, galiausiai, gali tapti visiškai klaidingas ir virsti netikru prisiminimu.

Prisiminimui įtaką daro mūsų nuotaika, emocijos, jausmai. Jeigu esame stresinės būsenos, streso hormonai prisiminimo neuronų tinklą padaro dar labiau pažeidžiamą. Be to, prisiminimas linkęs keistis taip, kad atitiktų mūsų pačių įsitikinimus. Pasikeitimas priklausys ir nuo to, kaip save matome arba norime matyti.

Mūsų prisiminimų gebėjimas keistis yra svarbus gydant psichologines traumas, terapijos pagalba „perrašant“ atmintyje itin stiprius neigiamus išgyvenimus.

Tai, kad prisiminimai gali kisti ir tapti netikri, yra kaina, kurią mokame už plastiškas smegenis, padedančias mums prisitaikyti prie aplinkos.

Tekstas parengtas pagal neuromokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės internetinės paskaitos „Nepatikimoji atmintis ir netikri prisiminimai“ ištrauką (edukacinio klubo „Estetikos someljė“ medžiaga).