Edukaciniai tekstai

Apie kūrybinį protą rytdienos pasaulyje

2023 06 05




Rasa Baltė Balčiūnienė
HAI instituto įkūrėja, verslo psichologė

Po daugelio metų veiklos, refleksijų ir psichologinių praktikų taikymo, vis labiau suprantu, kad žmogus egzistuoja tam, kad per jį gimtų naujos idėjos, skatinančios augimą. Kūrybinis protas - tai gebėjimas pamatyti ateities vaizdinius ir kurti ilgalaikėje perspektyvoje. Kūrybiniai sprendimai suteikia mums ir funkcionalumo, ir estetinio pasitenkinimo. Jie duoda pradžią naujiems reiškiniams, naujai logikai, naujai kokybei. Svarbu pabrėžti, kad tikrasis kūrybiškumas gimsta ne iš ankstesnės logikos, sprendimų, žinių - proceso ar daikto pagerinimas nėra lygu tikrajai kūrybai.

Tyrimai rodo, kad tik 2 proc. suaugusiųjų geba pasiūlyti novatoriškų sprendimų (98 proc. - vaikai iki 5 metų amžiaus). Smegenys siekia išlaikyti patogų, mažai energijos sunaudojantį automatinį režimą, apsaugoti nuo klaidų, nemalonių emocijų ir pan. Žmonėms dažnai atrodo, kad rinktis kūrybišką mąstymą yra rizikinga, tačiau tai daryti verta, nes kuriasi nauji funkcionalūs ryšiai tarp sričių ar dėmenų, kurie, iš pirmo žvilgsnio, atrodė, nesijungia.

Šiuo metu vis populiarėjant ,,ChatGPT“ ir panašaus pobūdžio programoms, kyla baimių, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogų. Tačiau dirbtinio intelekto programos remiasi jau turimomis, pasikartojančiomis ir formalizuotomis žiniomis. O žmoguje egzistuoja neišreikštos žinios, kurios yra intuityvios, nestereotipinės (kai sukaupiama pakankamai išminties). Šios žinios padeda formuotis kūrybiniam protui. Žmonės, kurie išvystys stiprų kūrybinį protą, visada turės konkurencinį pranašumą net prieš dirbtinį intelektą, nes šis remiasi tik susistemintomis žiniomis. Žmogus yra kurianti būtybė, gebanti peržengti formalų žinojimą ir sukurti tai, kas iki tol buvo negirdėta ir nematyta.

Žinių lygiai, reikalingi kūrybinio proto išraiškai

Duomenys. Tai pavieniai faktai ar informacijos taškai. Jie neturi prasmės be konteksto ir interpretacijos. Pavyzdžiui, 38° C (be konteksto) yra gerai ar blogai? Neaišku, apie kokius mes čia laipsnius kalbame: žmogaus kūno, oro ar vandens temperatūrą. Skirtinguose kontekstuose gautume skirtingas išvadas.

Informacija. Kai duomenys yra taikomi ar interpretuojami konkrečiame kontekste, atsiranda informacija. 38° C žmogaus kūno temperatūra jau yra apibrėžta informacija, todėl galime daryti išvadas.

Žinojimas. Leidžia priimti sprendimus ir daryti veiksmus, nes sukuria kontekstą informacijos suvokimui. 38° C žmogaus kūno temperatūra yra negerai, nes normali temperatūra - 36,6° C. Išvada – žmogus karščiuoja, reikia ieškoti sprendimo. Žinojime atsiranda tam tikra logika ir tvarka.

Išmanymas arba supratimas. Kontekstinis arba platesnis žinojimas. Jau esi anksčiau susidūręs su situacija ir žinai, kokį sprendimą priimti yra tinkamiausia. Ar verta kviesti greitąją pagalbą, kai tavo temperatūra yra 37° C? Tikrai ne. O jei 38° C? Galbūt pirmiausia reikėtų susisiekti su šeimos gydytoju? Iš konteksto ir turimų žinių priimame sprendimą.

Kuo dažniau žmogus susiduria su įvairiausiomis situacijomis, tuo labiau jis pradeda išmanyti. Gilus išmanymas virsta meistryste. Meistras turi tiek žinių ir praktikos, kad ne tik žino visas įmanomas situacijas ir stereotipinius sprendimus, bet jau geba skirtinguose kontekstuose nuo jų atsiriboti ir rasti geresnius, nestereotipinius sprendimus.

Išmintis. Gebėjimas vienu metu dirbti su keliais kontekstais ir kiekvienam pasiūlyti individualizuotą sprendimą, remiantis integruota patirtimi. Išmintis reiškiasi kaip neformalizuotos žinios arba intuityvus žinojimas. Gali integruoti naujas žinias į senas ir gauti netikėtų sprendimų. Gali gyvenimo reiškiniuose atpažinti skirtingus kontekstus, matyti, kad skirtingi kontekstai turi skirtingus tikslus ir t.t. Išmintingas žmogus mato visumą.

Vizionieriškumas. Gebėjimas matyti ateities viziją. Tai yra kūrybinio proto išraiška, gebėjimas kurti naujus netikėtus prasminius kontekstus. Tikroji kūryba yra kompleksinis reiškinys, susiejantis visus žinojimo lygius ir reikalaujantis tam tikro atvirumo idėjoms, kad šios galėtų reikštis.

Pavyzdžiui, Izaokas Niutonas gravitacijos teoriją suformulavo stebėdamas krentantį obuolį ir keldamas klausimą, kodėl obuolys krenta tiesiai žemyn, o ne į šoną ar ne į viršų. Ieškodamas atsakymo, jis specializavosi net šešiose mokslo šakose ir daug eksperimentavo. Jeigu norime, kad mūsų kūrybinis protas plėstųsi, privalome įsisąmoninti kuo daugiau skirtingų kontekstų žinių. Turime skaityti, domėtis, praktiškai patirti ir reflektuoti savo suvokimus.

Kaip tinkamai įsisąmoninti ir valdyti žinias

1. Pamatykite save naujame pasaulyje. Ne vakarykščiame, o rytdienos, kai dirbtinis intelektas visiškai integruosis į visuomenės gyvenimą. Atsiradus dirbtinio intelekto programoms, kuriasi naujos tendencijos, todėl būtina pamatyti save ir savo asmeninę strategiją tame pasaulyje. Kas tu būsi? Ką tu dirbsi? Kaip tu dirbsi?

2. Struktūruokite žinias. Pasidarykite savo turimų žinių žemėlapį. Tuomet pamatysite, ką galite sujungti ir ko Jums trūksta, kad galėtumėte kurti savo ateitį.

3. Susikurkite asmeninę strategiją, kaip naviguosite per žinių srautus. Kadangi formalizuotos žinios yra lengvai prieinamos ir dirbtinis intelektas jas perims, vis svarbesnės taps „gyvos“ žinios. Strategija reikalinga, kad aiškiai suvoktumėte, iš kokių šaltinių gausite formalizuotas žinias, iš kokių – neformalizuotas, kad nepasiklystumėte informacijos gausoje.

4. Skirkite laiko ,,gyvoms“ žinioms. Industriniame pasaulyje vyravo formalizuotos žinios, o naujajame pasaulyje ,,gyvos“, neformalizuotos žinios taps vis svarbesnės. ,,Gyvos“ žinios gimsta tarp žmonių ir iš praktinės patirties. Reikia plėsti erdves, kur galėtumėte sąveikauti su ,,gyvomis“ žiniomis, žmonėmis ir užsiimti bendra kūryba. Tai ir gyvos refleksijos, patyriminis mokymasis, gamtos stebėjimas ir t.t.

5. Gyvenimo navigacijos nereikėtų visiškai atiduoti nei mokykloms, nei universitetams, nei dirbtiniam intelektui. Naviguoti reikėtų per savo pajautą ir intuiciją. Kitu atveju, sistema nurodys Jums tokį kelią, kuris palankus jai, o ne Jums.

Kūrybinis protas negali veikti be kitų penkių metakompetencijų (t. y. gebėjimų, kuriuos ugdome visą gyvenimą). Turėti drąsos naujiems sprendimams, įžvelgti potencialą, kurti ateities vaizdinius neįmanoma be suaugystės, stipraus mąstymo, veikimo iš pajautos ir gyvųjų sistemų pažinimo. O malonus jutiminis gyvenimas padeda auginti psichinę energiją, todėl kyla naujų impulsų ir idėjų, atsiranda noras keistis ir vystytis.